Net turint aiškią viziją ir didelius tikslus, viduje kažkas neleidžia sustoti ir įvertinti to, ką jau padariau. Vos pasiekęs vieną mažą pergalę, jaučiu, kad neleidžiu sau ja ramiai pasimėgauti. Lyg koks nematomas varikliukas vis stumia pirmyn, neleisdamas sustoti. Pasiekimai ištirpsta atmintyje taip greitai, tarsi nespėti užrašyti sapnai, o protas dažnai peršoka prie klausimo: „Kas toliau?“
Neseniai perskaičiau vieną įdomų psichologinį faktą. Pasirodo, kad norint, jog teigiamas įvykis būtų įrašytas į ilgalaikę atmintį, jį reikia bent 12 sąmoningų sekundžių išlaikyti savo mintyse. Kitaip smegenys jo tiesiog neužfiksuoja visam laikui. Pagalvojau: gal todėl mano sėkmės taip greitai pasimiršta? Juk aš beveik niekada neskiriu nė tų dvylikos sekundžių nuoširdaus džiaugsmo – vos tik suspėju pajusti laimę, viduje jau sukasi naujas rūpestis ar naujas tikslas.
Ir netikėtai kilo viena keista mintis: o kas, jei kiekvienam pasiekimui įamžinti įsigyčiau po simbolinę LEGO figūrėlę? Žinau, skamba truputį juokingai. Juk tokios figūrėlės nėra pigios, ir tai gal atrodytų kaip keistas kolekcionavimas. Tačiau pagalvojau, kad kiekviena figūrėlė turi savo unikalų veidą ir charakterį – tarsi kiekvienam mano pasiekimui galėčiau suteikti atskirą veidą.
Pirmąją figūrėlę nusipirkau pažymėti savo vieną mažą laimėjimą – tai vision.lt svetainės sukūrimas. Šios idėjos esmė paprasta: padaryti sėkmę matomą. Dabar, kai pasieksiu kažką gero, aš ne tik tai užfiksuoju sistemingai, bet ir suteikiu tam pasiekimui mažą apčiuopiamą simbolį – figūrėlę, kuri visada bus prieš akis. Nes anksčiau mano laimėjimai per greitai ištirpdavo kasdienybės sraute, vos spėję atsirasti.
Prisipažinsiu, toks ritualas man atrodė keistokas. Tačiau jaučiu, kad jis jau šiek tiek veikia. Kai akys užkliūva už tų kelių figūrėlių ant mano lentynos, aš vėl pajuntu bent dalelę to džiaugsmo ir pasididžiavimo, kurį išgyvenau pasiekęs kiekvieną iš tų tikslų. Lyg maža prarastos sėkmės dalis sugrįžta atgal į mano širdį. Ir nors tai tėra mažos plastikinės figūrėlės, jos man primena: „Žiūrėk, tu tai padarei. Tai buvo tikra.“ Galbūt su laiku išmoksiu savo sėkmes prisiminti ne tik daiktais, bet ir be jų, tačiau kol kas man padeda toks žmogiškai paprastas būdas įprasminti tai, ką pasiekiu.
“Visos svajonės lieka kažkur praeity, vaikiškos mintys skęsta gilioj užmaršty…” — Andrius Mamontovas